saulėtekis

1 saulė́tekis sm. (1) Dk, K, BŽ67; SD405, R35, Sut, I, M 1. Plt, Grž, Jnš saulės tekėjimas; saulės tekėjimo laikas: Pačiu saulė́tekiu atėjau prie darbo, t. y. saulei tekant J. Atsikėliau prieš saulėtekį rš. Lig saulėtekėlio tavęs nebudinsiu LTR(Švnč). 2. atšvaitas prieš saulei tekant: Rytų pusėj saulėtekis taip įsidegė, kad suliepsnojo nušerkšnijusios tvoros J.Balt. Jau saulėtekis melsvas, spinduliais iškaišytas, tvinksta, rausta ir dega lyg veideliai mergaičių Mair. Saulėtekis pabalo Šlč. 3. I, BŽ67, Arm, Dbč rytai, rytų kryptis: Vėjas pučia nuo saulė́tekio Dv. Eik ant saulė́tekio, ten rasi tėvo namus (ps.) Šln. Špalierus, pietūse esančius, reik visu pirmu genėti, paskui saulėtekė[je] ir saulėlydė[je] S.Dauk. Nuo saulėtekio šalies ir pietų išpjovė didelius langus LzP. Dunojus … į saulėtekį teka A1884,227. Žemaičiai leido gintarus į rytus, arba saulėtekį S.Dauk. Lietuviai atrėmė vokiečių veržimąsi į saulėtekį prš. Nuog saulėtekio bromos trys BtApr21,13. Regėjom, nes žvaizdė jo and saulėtekio, ir atejom pasikloniot jamui Ch¹Mt2,2. ║ rytuose esantis kraštas: Saulėtekyje yra įsikerėję prietarai, būk to ožio viduriuose augą stebuklingi gumulėliai Blv. Kiltys iš saulėtekio pri mūso laikos daržūse P. 4. BzBkVII23 rytų vėjas: Teip tuojau, kaip jį saulėtekis užpūs, teip sudžius ant vietos savo augmenio BBEz17,10. Ir ponas varė saulėtekį (rytų vėjį) ing žemę tą visą dieną ir tą visą naktį BB2Moz10,13. 5. prk. ko nors pradžia, atgimimas, pakilimas: Dar mokslo saulėtekyje Graikijoje susidarė dvi pagrindinės filosofinės srovės sp. Italijoje prasidėjo renesanso saulėlydis, o visoje kitoje Europoje – renesanso, humanizmo ir reformacijos saulėtekis rš.